2017 m. liepos 23 d., sekmadienis

SUOMIAI NORI NEBERAŠYTI PAŽYMIŲ


Foto iš banga.lt
Na štai ir vėl revoliucingos naujienos iš Suomijos mokyklų gyvenimo. 
Vienoje  mokykloje nuspręsta atsisakyti pažymių vyresnėse klasėse t.y. nuo septintos. Galvojama, kad tai padės mokiniams geriau išmokti. Vertinimo ekspertė, anglų kalbos lektorė Pirjo Pollari teigia, kad jeigu nesivystoma į priekį ir išlaikoma senovinė mokinių vertinimo sistema, tai be abejo, visa mokymo ir mokymosi sistema grimsta žemyn, o ne kyla aukštyn.

Priminsiu, kad Suomijoje pradinėse klasėse t.y.pirmuosius šešis metus mokiniai nėra vertinami pažymiais. Visokių testų ir atsiskaitymų yra sumažinta iki minimumo, o viskas sukoncentruota į išmokimo užtikrinimą.
Pažymio rašymas kaip vertinimas yra jau seniai kritikuojamas, nes vertinimas turėtų būti skirtas tam, kad padėtų mokiniui geriau išmokti. Šiuo metu pažymys yra tik vertinimo įrodymo kriterijus, bet jis neskatina mokymosi proceso tobulėjimo. Pirjo Pollari teigimu, daugelyje mokslinių tyrimų nustatyta, kad vertinimas yra ta jėga, kuri turi didelę įtaką tiek mokymo, tiek ir mokymosi procese. Ir jeigu norime atnaujinti (Suomijos)  švietimo programą, tai turime atnaujinti ir vertinimo sistemą.
P. Pollari nuomonė tokia, kad pažymys (skaičius) visiškai neskatina mokinių išmokimo nes ir pačių mokinių tarpusavyje žinios ir sugebėjimai skiriasi.

Vertinimo sistemos naujovės idėja tokia, kad mokiniai gautų TIKSLESNĮ ir ANALITIŠKESNĮ žinių įvertinimą, kuris padėtų suvokti, kas jau išmokta gerai, ir kur dar reikia padirbėti. Svarbiausia čia yra tai, kaip mokytojas, pasitelkdamas analitinį vertinimą, padės mokiniui geriau įsisavinti žinias.

Pažymių rašymo nebuvimas padėtų silpnesniems mokiniams, nes jiems mokytis būtų lengviau, jeigu tiksliai žinotų, kuria kryptimi reikia naudoti resursus. Taip pat silpnesni mokiniai gautų daugiau pozityvaus įvertinimo ir paskatinimo, nes tokia situacija - " ech, ir vėl gavau šešetą" - nemotyvuoja ir jokiais būdais neskatina tobulėti.

Žinodami, kad suomiai turi susikūrę geriausią švietimo sistemą pasaulyje ir yra pirmūnai švietimo inovacijose, lauksime tolimesnių žinių apie tai, kaip jiems seksis pertvarkyti mokinių vertinimo sistemą ir atsisakyti pažymių.


2017 m. liepos 20 d., ketvirtadienis

ŠVIESOFORO SPALVŲ NAUDOJIMAS UGDYME

Pastebėjau, kad Lietuvoje labai trūksta konkrečių vaikų ugdymo metodų. O pedagogai ir ugdytojai dažnai bijo ko nors imtis, nes nežino, ar toks metodas yra geras ar ne. Vienoje fb grupėje vyko diskusija apie vaikų elgesio įvertinimą. Ten buvo pasisakyta, kad spalvos vertinimui yra negerai. Pritariu šimtu procentu. Ir papildau - vaikui mes negalime klijuoti kažkokių vertinimų ar vertinti jo elgesio skirtingomis spalvomis. Juk gali būti, kad paaugęs jis ims nekęsti kokios nors spalvos ir pats nežinos kodėl. Vaikai juk paprasčiausiai neturi elgesio įgudžių, jeigu mes jų nemokiname ir nerodome pavyzdžio! Jeigu vaiko niekas nemokys elgtis taip, kaip mes norėtume, o tik neigiamai vertinsime jo elgesį, kuris neatitinka mūsų, suaugusiųjų, norų, tai jis niekada ir neišmoks elgtis gerai.

Suomiai naudoja šviesoforo spalvas ne vaikų elgesio vertinimui, o NUKREIPIMUI ir PASKATINIMUI. Juk ir vairuotojui aišku, kad sankryžoje stovintis šviesoforas skirtas tam, kad žinotume, kur ir kada galime važiuoti, o ne tam, kad " parodysiu tau raudoną, nes esi blogas vairuotojas", arba "še tau geltona, nes esi tik šiaip sau vairuotojas". 

Jeigu nusprendėte pradėti naudoti šviesoforo spalvas klasėje ar grupėje, štai kaip teisingai jas naudoti rekomenduoja suomiai:



2017 m. gegužės 10 d., trečiadienis

EKRANO LAIKO APRIBOJIMUS GALITE PAMIRŠTI!



Foto:Berislav Juričiś/Yle

Kol visi aplinkui  tik ir diskutuoja apie technologijų žalą vaikams bei nesutaria, kiek ir kaip reikėtų riboti SCREEN TIME ( ekrano laiką), Suomija vėl mestelėjo naujieną: " Jokių laiko apribojimų! Ribokite turinį!" 
Šiuolaikinė technologijų apsupta karta čia turi vieną pavadinimą - DIGI NATIVE, t.y. gimę technologijų pasaulyje. Šiame straipsnyje sulietuvinsiu ir pavadinsiu šiuolaikinius vaikus diginatyviniais, nes tiesiog nežinau lietuviškų terminų. O visų abėcėlės raidžių kartų čia nepainiosiu.

Būtent apie diginatyvinių vaikų auklėjimą Suomijoje parašyta knyga, kurios autorė Satu Irisvik teigia: " Apie medijos ir technologijų ŽALĄ kalbama tiek daug, o NAUDA ignoruojama." Taigi, skaitytojai, nusiraminkite, nes jūsų pergyvenimams dėl vaikų technologijų naudojimo tiesiog nėra pagrindo. Ir tuoj pasakysiu, kodėl.

"Jeigu vaikas gerai valgo, miega, žaidžia, išeina į lauką, turi draugų, tai tuomet nėra jokio reikalo pergyventi, jeigu prie ekrano praleidžiama daugiau laiko nei rekomenduojama" - taip teigia knygos autorė. Tuo pačiu ji pritaria ir rizikos faktoriui: jeigu vaikas tris valandas be pertraukų žiūri vaikiškas programas, tai tikrai neduoda nieko gero, o tik kenkia.
Šiais laikais netgi vaikui prie ekrano yra be galo daug veiklos. Pvz. skambutis seneliams, elektroninių namų darbų atlikimas, informacijos paieška rytdienos pamokai na ir dar truputį žaidimų.
Todėl labai svarbu atsižvelgti į turinį, ką vaikas veikia, o ne kiek ilgai. Svarbiausia tėvų užduotis yra užtikrinti, kad vaikams skirta informacija, filmai, žaidimai ir kitoks turinys atitiktų vaiko AMŽIAUS KRITERIJUS.
Digitalizacija yra neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, todėl ir vaikus reikia mokyti, kaip teisingai ir saugiai orientuotis šioje erdvėje. Kitaip juk neišmoks.

Dar kalbant apie laiką, skirtą medijai, svarbu paminėti, jog taisyklės privalo būti,  nes ir vaikai visi skirtingi. Vieni vaikai sugeba geriau save kontroliuoti ir tiesiog patys išjungia laiku ekranus. O kiti gali tiesiog paskęsti žaidimuose ir visą dieną neveikti nieko kito.
Tėvai turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuėję miegoti vaikai vis dar gali naudotis telefonais ir kompiuteriais, susirašinėti su draugais ir tt. Čia jau yra būtent tėvų atsakomybė, kad vaikas gautų pakankamai poilsio. Todėl į taisyklių sąrašą vertėtų įtraukti ir tai, kaip kokybiškai pailsėti ir kur laikyti telefonus naktį.
Tėvai turi kontroliuoti ir medijos turinį. Juk kai vaikas išeina iš namų, mes klausiame, kur jis buvo, su kuo kalbėjo, ką veikė. Tos pačios taisyklės galioja ir medijos erdvėje. Nes, kaip žinome, ten slypi daug pavojų. Todėl tėvai turėtų nuolat vaikus šviesti ir kalbėti apie medijos naudą, žalą ir pavojus. Vaikams reikia rodyti, ką patys tėvai veikia medijos pasaulyje, kur naršo, ką skaito, kodėl yra amžiaus kriterijai ir kaip jie apsaugo. Vaikas turi išmokti įvertinti, kokias žinutes perduoda ir ką nori pasakyti įvairūs medijos kanalai ir turinys.

Taigi, susitaikykime su tuo, kad vaikai jau gimsta diginatyviniai. Vietoj neigiamo požiūrio į technologijų naudojimą imkime suprasti ir jų naudą. O vaikus švieskime, mokykime teisingai naudotis jomis, užtikrinkime medijos bei socialinio gyvenimo kokybę, poilsį. THINK POSITIVE- galvokime pozityviai. 

2017 m. balandžio 3 d., pirmadienis

Patyčios. Dublis 3.



Kaip vaizdingai ir suprantamai paaiškinti vaikams kas yra patyčios? Turbūt apie šitą suglamžyto popieriaus pavyzdį jau daugelis yra girdėję, bet aš jį priminsiu, nes yra geras. Jį netgi demonstravo suomių mokykloje du jaunimo super žvaigždės/garsenybės - amerikietiškojo Jackass suomiško varianto veikėjai.
Bet grįžkime prie popieriaus.
Šį pavyzdį, kaip teigiama,  sugalvojo viena amerikiečių mokytoja. Ji davė vaikams po lapą balto popieriaus ir liepė jį glamžyti, trypti, mušti, tačiau nesuplėšyti. Po to mokytoja paprašė kiekvieno vaiko tą suglamžytą lapą ištiesinti ir pažiūrėti atidžiai, koks purvinas ir pilnas "randų" tapo popierius. Ir po to vaikams buvo liepta atsiprašyti to popieriaus lapo. "Šios žymės niekada nebeišnyks iš suglamžyto popieriaus, kad ir kaip besistengtume jas pašalinti. Tai tas pats, ką skriaudėjas padaro savo pasirinktai aukai iš jos besityčiodamas. Nors po to ir atsiprašo, randai niekur nedingsta." Toks buvo užduoties moralas.
Vaikų veidai, kaip buvo teigiama, išdavė, kad jie suprato tai, ką mokytoja norėjo jiems pasakyti.



2017 m. kovo 18 d., šeštadienis

VAIKŲ DEPRESIJA

foto avainapteekit.fi


Nelabai man patinka visokių diagnozių vaikuose ieškojimai ir gydymai tabletėmis. Bet aptikau įdomų straipsnį, kuriame aprašomas suomio gydytojo Matti Huttonen  tyrimas apie depresijos požymius vaikuose. Kartais sunku suprasti, kodėl vaiko elgesys būna keistas. Svarbu atpažinti depresiją ir reikalui esant suteikti pagalbą ne tik vaikui, bet ir tėvams.

Psichiatro teigimu, depresija gali pasireikšti netgi kūdikiams, jeigu jie atskiriami nuo pastovaus jais besirūpinačio žmogaus.
Statistiškai 0,5 - 1 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikams aptinkama depresijos požymių. Pradinėse klasėse skaičius auga iki 2 proc., o paauglystėje - jau netgi iki 5 procentų. Depresija dažniau pasireiškia mergaitėms ir pasižymi mintimis, susijusiomis su savęs naikinimu. Berniukai tuo tarpu labiau linkę fiziniams veiksniams.
Apie 10 proc. vaikų depresija gali tęstis keletą metų. Laiku nesuteikus pagalbos vaikams ir/ar tėvams rizika didėja, trukmė ilgėja.

Vaikų depresiją iššaukiantys veiksniai tie patys kaip ir suaugusių - t.y. traumatiniai išgyvenimai, problemos šeimoje, tėvų/globėjų pasyvumas ir mažas atsidavimas auklėjime, patyčios, mokymosi sunkumai. Taip pat neurologinės priežastys.

DEPRESIJOS POŽYMIAI SKIRTINGO AMŽIAUS VAIKUOSE:

Iki 3 metų

Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai sutrinka apetitas. Kūdikis tingiai žinda krūtį, mažai juda. Svoris ima kristi, sulėtėja vystymasis.
Vaiko žvilgsnis pasidaro tuščias. Padažnėja verkimas, susierzinimas, pasyvumas viskam. Jautriai miega, dažnai prabunda arba miega labai daug. Sudėtinga mokytis tualetinių reikalų.

3 - 5 metai

Depresijos apimtas vaikas dažnai būna rimtas ir susimąstęs, nereiškiantis emocijų, linkęs atsitraukti. Nuolatinė nuotaikų kaita, padidėjęs aktyvumas, nenuspėjamas elgesys, sumažėjęs apetitas ar naktinis šlapinimasis.
Dažnai pasireiškia agresija, nepaklusnumas, emociniai protrūkiai, bandymai pabėgti ir slapstytis.
Žaidimuose akcentuoja mirtį, liūdesį, sunaikinimą, ir draugai dėl to ima vengti. Vienatvė gali būti tiek depresijos požymis, tiek ir skatinantis veiksnys.

6 - 12 metai

Kankinamas depresijos mokyklinio amžiaus vaikas dažnai būna liūdnas, rimtas, agresyvus. Šiame amžiuje pasireiškia ir socialinės raiškos problemos bei nesugebėjimas susikoncentruoti. Trukdymai pamokų metu, nesimokymas. Būtent dramatiškas atsilikimas mokomuosiuose dalykuose yra dažniausias požymis.
Kalbos apie mirtį, savižudybę, smurtą tęsiasi.

12 - 18 metai

Paaugliui depresija pasireiškia fiziškai: pilvo, galvos skausmais, nemiga. Savęs pjaustymasis, apetito nebuvimas. Jeigu liga tęsiasi ilgai, tai gali paskatinti paaglystės vėlavimą. Paauglys užsidaro savyje, nebendrauja su bendraamžiais. Pasyvumas, savikritika, nuobodulys primena suaugusio žmogaus depresiją.
Dalis jaunuolių elgiasi maištingai, bėga iš namų, ima vartoti svaigalus. Svarbu paminėti, kad svaigalai taip pat dar labiau skatina depresiją.


Laiku atpažinus problemą, galima išvengti skaudžių pasekmių. Tačiau nebūtinai vieni ar kiti požymiai susiję būtent su konkrečia liga. Bet faktas yra tai, kad daug vaikų ir jaunuolių susiduria su psichologinėmis problemomis, o pagalbos dažnai nesulaukia.
Susidūrus su sudėtingo elgesio vaiku neskubėkime jo teisti, reikalauti iš jo "teisingo" elgesio normų ar dar labiau gilinti jau esamų problemų. Pasitelkime išmintį, kantrybę, aplinkinių žmonių paramą ir bandykime ieškoti sprendimo.








2017 m. vasario 10 d., penktadienis

4 svarbūs sakiniai vaikui

Foto iš time.com
Garsus Suomijos vaikų psichiatras Jari Sinkkonen pataria, kokius 4 sakinius yra būtina kartoti savo vaikui.

1." Esi labai gražus (graži). "
Labai svarbu pagirti vaiko išvaizdą, t.y. sakyti, kokios gražios jo akys, plaukai ar kiti bruožai bei drabužiai. Girdint tokius pagyrimus vaiko mintyse užsikoduoja tai, kad jis yra mielas, mylimas, ir pripažintas.
Žavėjimasis vaiku tikrai nedidina spaudimo dėl išvaizdos. Netgi priešingai. Žmogaus psichika gyvena kūne, kuris turi išvaizdą. Tam, kad susiformuotų sveikas pasitikėjimas savimi, vaikui būtina suprasti, kad tėvų akyse jis yra pats nuostabiausias. O be to, šiais laikais nepasitenkinimas savo išvaizda yra labai dažnas reiškinys, todėl mažam vaikui reikia užtikrinti, kad jis atrodo puikiai.
Jeigu jis šventiškai pasipuošęs ir spindi noru būti pastebėtas, tėvams būtina atkreipti į tai dėmesį ir girti vaiko išvaizdą. Dar nei vienas žmogus nebuvo sutraumuotas už tai, kad jam sakoma, koks jis nuostabus ir gražus.
Žinoma, viskam reikia jausti saiką ir ribas. Paaugliui, apsuptam draugų kompanijos, tokie žavėjimaisi tikrai nepatiks. Tokiu atveju galima tiesiog pasiūlyti gaiviųjų gėrimų.
Už žodį daug stipresnis yra žvilgsnis. Vaikas turi matyti tėvų žvilgsnyje meilę ir pasididžiavimą būtent juo.

2. "Ateik- apkabinsiu"
Vaiką būtina myluoti, glausti, kutenti, apkabinti. Ir nesvarbu, kokio jis amžiaus. Ir netgi tada, kai jis pats nemoka to paprašyti....

3. "Kaip praėjo diena darželyje? Kaip sekėsi mokykloje?"
Privalu kasdien domėtis ir klausti vaiko apie jo dienos nuotykius, net jeigu atsakymas kasdien tas pats- GERAI.
Tėvų užduotis yra pratęsti pokalbį, klausinėti plačiau. Pvz. ar žaidė piratų žaidimą, kuris taip patiko praeitą savaitę. Ar mokykloje per pertrauką aptarinėjo naujausiai matytą filmą, ir pan. Puikus laikas tokiems pokalbiams yra visiems kartu valgant vakarienę. Ir tokiose situacijoje svarbiausia ne žodžiai, o žinutė, kad tėvams nuoširdžiai rūpi tai, ką vaikas nuveikė per dieną.

4. "Ką norėtum veikti per kitas atostogas?"
Klausti vaiko nuomonės apie atostogas dar nereiškia, kad jam paliktas atostogų planavimas ir visi jo norai bus išpildyti. Diskusijoje svarbu įsiklausyti į vaiko pageidavimus, bet jeigu jie skamba fantastiškai ir yra neįgyvendinami šeimos biudžeto, tai reikia taip ir pasakyti nevyniojant į vatą.
Vaikai supratingi, nors ir mėgsta pasiožiuoti. Tačiau jie ima suprasti, kad ir jų norai ir nuomonė šeimoje yra svarbūs. Nebūtinai geriausi atostogų prisiminimai  būna iš Legolando. Kartais tai gali būti tiesiog kaime pas senelius išmokimas važiuoti dviračiu ar pagautas drugelis...